Pramoninės grindys

GARAŽAMS IR AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖMS
SANDĖLIAMS
MAISTO PRAMONEI
LENGVAJAI IR SUNKIAJAI PRAMONEI

Pramoninių pastatų grindų dangos patiria gerokai aktyvesnį poveikį palyginti su gyvenamosiomis patalpomis. Todėl tokioms grindims taikomi žymiai aukštesni reikalavimai. Pramoninės grindų dangos turi užtikrinti pakankamą atsparumą mechaniniams poveikiams (lenkimui, spaudimui, smūgiams ir dilimui) ir būti neutralios agresyviems cheminiams faktoriams. Technologiniai reikalavimai numato, kad paviršius privalo būti lygus, tačiau neslidus. Be to, eksploatavimo metu pramoninės grindys neturi išskirti žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų.

ТKlojant dangą bet kuriuo metodu, bendras etapas yra pagrindo paruošimas. Jeigu darbai atliekami „nuo nulio“, tai yra montuojant ant atviro grunto, pirma būtina atlikti sutankinimą, užberti papildomus smėlio ir skaldos sluoksnius. Išlyginus pagrindą, tikslinga įrengti hidroizoliaciją iš bitumo pagrindu pagamintų medžiagų arba polimerinės membranos. Klojant epoksidinę grindų dangą ant esamo pagrindo, pradžioje užtaisomi įtrūkimai, išdaužos ir išlyginamas paviršius.

Atsižvelgiant į numatomą eksploatavimo pobūdį, pramoninės polimerinės grindų dangos gaminamos taikant skirtingas technologijas. Be to, šios rūšies dangos yra visiškai atsparios kibirkščiavimui.

Polimerines dangas galima papildomai apsaugoti, padengiant poliuretaniniu arba epoksidiniu laku.

Automobilių laikymo patalpose pagrindo apkrova palyginti maža. Nedideliuose garažuose leistina naudoti net linoleumą. Tačiau stambioms automobilių stovėjimo aikštelėms optimalus variantas yra pramoninės betono grindys. Šios technologijos pranašumai – palyginti žema medžiagų kaina ir pakankamas esamoms eksploatacinėms apkrovoms atsparumas.

Ši danga neleidžia dulkėms išsiskirti iš betono, tačiau nėra atspari mašininės alyvos ir grindų valymui naudojamų cheminių reagentų poveikiui. Eksploatavimo metu ant betono dangos (sustiprintos pabarstais („topingu“)) susiformuoja mikrotrūkiai, ji pradeda skleisti dulkes ir irti. Tokios dangos remontas lemia nemažas ekonomines ir laiko sąnaudas, kartais net tenka demontuoti senąjį betoną ir iš naujo kloti naują pramoninę betono dangą. Siekiant apsaugoti betono pagrindą, tikslinga ir pat pradžių numatyti epoksidinės grindų dangos įrengimą. Ji pasižymi geru cheminiu atsparumu, aukštomis patvarumo charakteristikomis ir yra atspari dilimui. Automobilių stovėjimo aikštelėms naudojamos tarptautinės sistemos OS 8 dangos. Ši sistema numato epoksidinio mišinio papildymą kvarciniu smėliu. Tai ženkliai padidina grindų atsparumą dilimui ir pagerina stiprio charakteristikas.

Automobilių stovėjimo aikštelėje įrengiant epoksidinę dangą pagal tarptautinę sistemą OS 8, betono pagrindas nušlifuojamas (frezuojamas), tuomet grindys nugruntuojamos epoksidiniu mišiniu ir paklojamas bazinis sluoksnis užberiant kvarcinio smėlio. Po šių operacijų grindys uždengiamos baigiamuoju epoksidiniu mišiniu.

Epoksidinės dangos storis ir šiurkštumas reguliuojamas naudojamo kvarcinio smėlio frakcija ir epoksidinės medžiagos kiekiu.

Pagrindinis reikalavimas sandėlių ir saugyklų grindų dangoms – gebėjimas atlaikyti didelį spaudimą, kurį sukelia daugiaaukščiai stelažai, padėklai ir sandėliuojami sunkūs įrenginiai. Todėl geriausiai tinkanti tokioms patalpoms danga – pramoninės liejamosios grindys. Šių konstrukcijų kaina priklauso nuo klojamo polimerinio sluoksnio storio. Pagal šį rodiklį dangos skirstomos į tris grupes:

• Impregnantai. Betono pagrindas dengiamas 0,1 - 0,3 mm storio polimeriniu mišiniu. Naudojami patalpoms su nedidele apkrova ir faktiškai tiesiog pailgina įprastinių betono plokščių eksploatavimo laiką.
• Plonasluoksnės epoksidinės liejamosios grindys. Naudojamų polimerinių medžiagų storis – iki 1,5 mm. Danga klojama keliais sluoksniais ir yra skirta įmonėms su vidutinio lygio pagrindo apkrova.
• Pilnavertė tankiai užpildyta konstrukcija. Polimerinio sluoksnio storis nuo 2,5 iki 5 mm. Tai ypač patikimos pramoninės grindys. Tokios dangos kaina šiek tiek didesnė, tačiau ilgas eksploatavimo laikas ir gebėjimas atlaikyti bet kokias apkrovas su kaupu kompensuoja papildomas išlaidas.

Lengvosios ir sunkiosios pramonės įmonių grindų dangų bazinės charakteristikos yra mechaninis atsparumas ir atsparumas kenksmingoms cheminėms medžiagoms. Šioje situacijoje tinkamiausias grindų įrengimo būdas yra polimerinės liejamosios grindys.

Taikant šią dangos įrengimo technologiją, betono pagrindas dengiamas keliais specialios, polimerų turinčios medžiagos sluoksniais. Priklausomai nuo mišinio užpildymo laipsnio išskiriamos šios polimerinių grindų rūšys:

• Epoksidinė grindų danga.
  Šią dangą sudaro du pagrindiniai komponentai: derva ir kietiklis. Sustandinimui naudojamas priedas – kvarcinis stiklas. Pasižymi aukštais atsparumo fizinėms-mechaninėms bei cheminėms apkrovoms rodikliais, gerai užsirekomendavo pramonėje.
• Poliuretaninės grindys.
  Elastingesnės, todėl puikiai atlaiko smūgius ir vibracijas, tačiau jų cheminis atsparumas yra mažesnis.
• Metilmetakrilatas.
  Didelis atsparumas bet kokiems poveikiams, įskaitant temperatūros ir drėgnio svyravimus, atsparus dilimui ir greitai užpilamas. Tačiau tai ganėtinai brangi medžiaga.
• Trijų komponentų cemento- uretano (poliuretano) danga.
  Tai tankiai užpildyti mišiniai, klojami nuo 3 iki 10 mm storio sluoksniu, jie palyginti nebrangūs, tačiau pagal fizinius-mechaninius rodiklius nusileidžia kitoms polimerinėms medžiagoms.